Ar žinote, kaip rusiškai „palūkanos“? Nežinojau ir aš, kai prieš kokius šešerius ar septynerius metus teko bendrauti su rusakalbiu banko klientu ir aiškinti, kuo banko sąskaita skiriasi nuo terminuotojo indėlio sąskaitos. Teko suktis iš padėties aiškinant, ką klientas gauna, kai padeda į banką pinigus: „Ne, ne pinigus... Oi, ne, na, ką jūs, aišku, atgausite savo padėtus pinigus, tačiau gaunate ir dar kai ką... Dar daugiau pinigų. Na, taip, žinoma, procentus!“
Dabar žinau apie palūkanas daugiau, ne tik rusišką pavadinimą, ir ne tik apie palūkanas, kurias gauna indėlininkai, bet ir apie palūkanas, kurias gauna bankai, o moka paskolų gavėjai, ir apie šių palūkanų dydį, ir apie tai, kaip jos skaičiuojamos, ir apie tai, kad palūkanos nustatomos įvairiems laikotarpiams, ir apie tai, kad palūkanos gali kisti.
Paskolų gavėjai apie paskolų palūkanas irgi išmano daug. Jie pripažįsta, kad bene svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš sudarant sutartį, yra palūkanų dydis, o tiksliau – banko marža. Beje, manau, pagrindinis finansinių žinių skirtumas tarp neturinčiojo paskolos ir paskolos gavėjo yra tas, kad pastarasis gali paaiškinti, kas yra LIBOR...
Taigi jei paskola yra prekė, o gal paslauga, tai palūkanos – kaina. Kiek per visą sutarties laikotarpį sumokame palūkanų, tiek kainuoja kreditas. Tarkime, kad už 200 000 Lt kreditą, jei palūkanų norma 5 proc., per 30 metų tektų sumokėti 150 417 Lt arba 186 512 Lt palūkanų (tai priklauso nuo pasirinkto grąžinimo būdo). Pinigai tikrai nemaži, todėl visai nekeista, kad paskolų gavėjai nori išsiderėti kuo mažesnes palūkanas. Tačiau iš tiesų sutarties pasirašymo dieną nėra žinoma, kiek tiksliai palūkanų reikės sumokėti per visą laikotarpį.
Lietuvos banko duomenimis Lietuvoje 2007 m. gegužės mėn. naujų būsto paskolų eurais kintamųjų palūkanų (kai palūkanų norma nustatom laikotarpiui iki vienų metų) norma siekė 5,28 proc. ir buvo mažesnė negu Slovėnijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir netgi Estijoje! Таčiau paskolų litais palūkanos jau buvo didesnės (5,98 proc.).
Pinigų kaina keičiasi: gali mažėti, o gali ir didėti
Skolintis šiandien jau yra brangiau negu, tarkim, prieš metus, bet pigiau negu, tarkim, prieš penkerius metus.
Lietuvoje 1999 metų pradžioje būsto paskolos palūkanos buvo 10 proc. per metus. Beveik visos paskolos buvo išduodamos JAV doleriais. Dar po metų, 2000-ųjų vasarą, paskolų palūkanų norma pasiekė 12 procentų. Tada ir paskolų sumos buvo mažesnės, ir vidutinis paskolos laikotarpis trumpesnis, bet, pavyzdžiui, už 50 000 Lt paskolą per mėnesį reikėdavo sumokėti 500 Lt palūkanų.
Nuo 2001 metų vidurio palūkanos pradėjo mažėti ir po dvejų metų sumažėjo perpus. Už paskolas eurais (naujos paskolos JAV doleriais dėl valiutos kurso svyravimo rizikos nebebuvo nei noriai imamos, nei noriai dalijamos) 2002 metų vasarą jau tereikėjo mokėti 6 procentus. 500 Lt mėnesio palūkanos buvo mokamos jau už 100 000 Lt paskolą.
Palūkanos mažėjo dėl mažėjančių bazinių palūkanų (jas nustato centriniai bankai), paskolų kainą mažino ir bankų tarpusavio konkurencija. Mažiausios naujų suteiktų paskolų palūkanos buvo 2005 metų vasarą – 3,04 proc. už paskolas eurais ir 3,47 proc. už paskolas litais. Šie dydžiai – tai vidutinė tuo metu išduodamų paskolų norma. Tai reiškia, kad tada buvo išduodamos ir tokios paskolos, kurių palūkanų norma buvo mažesnė negu 3 procentai.
2000 m. vasarą palūkanų norma pasiekė 12 proc., o mažiausios naujai išduodamų paskolų palūkanos buvo užfiksuotos 2005 m. vasarą – 3,04 proc. už paskolas eurais ir 3,47 proc. už paskolas litais.
Tačiau viskas, kas gerai, vieną kartą baigiasi. Jau po metų, praėjusią vasarą, naujų paskolų palūkanos buvo 1 procentiniu punktu didesnės. Šiandien jos nuo rekordinių žemumų jau padidėjo 2,2-2,5 procentinio punkto. Tikėtina, kad palūkanų kreivė dar kurį laiką, bet jau lėčiau kils aukštyn.
Paskola gali pabrangti, net jei sutartis jau sudaryta
Tai, kad palūkanų norma rytoj gali būti kitokia negu šiandien, svarbu ne tik tiems, kurie renkasi, kada imti paskolą, bet ir tiems, kurie jau yra paėmę. Nei paskolos gavėjas, nei paskolos davėjas nesiryžta prognozuoti, ar šiandien nustatytos sąlygos (sutarties kaina) bus priimtinos abiem pusėms po dvidešimties ar daugiau metų. Todėl daugelis paskolų gavėjų yra pasirinkę galimybę peržiūrėti ir keisti palūkanas kas 3 arba 6 mėnesius. Tokių paskolų palūkanos yra susietos su LIBOR (gali būti ir EURIBOR) – tarpbankine palūkanų norma, už kurią bankai skolinasi vienas iš kito.
Savo klientams (gyventojams, įmonėms), pasirinkusiems mokėti kintamas palūkanas, bankai palūkanų normą nustato prie LIBOR pridėdami banko maržą (pelno dalį). Banko marža išlieka tokia pati visą sutarties laikotarpį, o kintama palūkanų dalis peržiūrima nustatytu periodiškumu – kas 3, 6 ar 12 mėnesių.
LIBOR nėra pastovi. Jos dydis kinta, nes priklauso nuo centrinių bankų (pavyzdžiui, Europos centrinio banko) nustatytų bazinių palūkanų ir komercinių bankų lūkesčių dėl ateities. Didėjant bazinei palūkanų normai, didėja ir tarpbankinės palūkanos. Savo ruožtu bankai didina palūkanas ir savo klientams. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepos mėnesį bazinės palūkanos siekė 2,75 proc., LIBOR buvo 3,25 proc., palūkanos už būsto paskolą - 4,05 procento (3,25 proc. ir 0,8 proc. banko marža. Šių metų liepos mėnesį bazinė palūkanų norma - 4 proc., LIBOR - 4,32 proc., pagal būsto paskolos sutarties sąlygas nustatoma nauja palūkanų norma būtų 5,12 procento. Per metus 200 000 Lt dydžio paskolos eurais mėnesio įmoka dėl padidėjusių palūkanų išaugo maždaug 130 litų.
Dabar – palūkanų didėjimo laikas
Taigi dabar palūkanos vis dar didėja. Paskutinis Europos centrinio banko bazinių palūkanų padidinimas nuo šių metų birželio 13 dienos, jau penktas per pastaruosius dvylika mėnesių, didelio atgarsio nesukėlė. Per dvejus metus paskolų gavėjai jau susitaikė su mintimi, kad palūkanos gali ne tik mažėti, bet ir didėti.
Laimei, didėjančias palūkanas Lietuvoje paskolų gavėjams kompensuoja didėjančios pajamos. Dėl mažėjančio pajamų mokesčio ir didėjančio darbo užmokesčio padidėjusios pajamos padengia padidėjusias palūkanų išlaidas.
Ką daryti, jei palūkanos didėja?
Taigi didėjančios palūkanos reiškia brangstančias paskolas ir naujiems paskolų gavėjams, ir esamiems, pasirinkusiems kintamas palūkanų normas. Tai reiškia ir didėjančias mėnesio išlaidas paskolai grąžinti. Nauja patirtis, kai palūkanos didėja, paskatino domėtis būdais, kaip riboti išlaidų paskolai grąžinti didėjimą. Populiariausias būdas – rinktis pastovias palūkanas.
Ilgą laiką Lietuvoje pastovios palūkanos nebuvo populiarios: ir dėl laukiamo tolesnio palūkanų mažėjimo, ir dėl nepatrauklios bankų kainodaros, kai pastovios palūkanos už kintamas buvo didesnės net keliais procentiniais punktais.
Ilgą laiką mūsų šalyje tik vartojimo kreditų palūkanos buvo pastovios. Paskolos gavėjui, turinčiam ilgalaikį kreditą, maždaug prieš trejus metus rinktis pastovias palūkanas buvo nenaudinga: akivaizdu, kad palūkanos ir toliau turėjo mažėti, nes apie tai buvo galima spręsti ir iš gana didelės Lietuvos bankų maržos, palyginti su kitais Europos bankais, ir iš Europos centrinio banko sprendimų dėl bazinių palūkanų. Be to, ir tuometinė bankų kainodara neskatino tokio pasirinkimo. Dar prieš dvejus metus skirtumas tarp kintamų ir pastovių palūkanų buvo keli procentiniai punktai. Pavyzdžiui, kai kintamos palūkanos buvo apie 4 proc., pastovios – beveik 6 procentai. Po to šis skirtumas mažėjo, prieš pusmetį pastovių ir kintamų palūkanų normos skirtumas yra sumažėjęs iki 0,12 procentinio punkto. Tačiau ir vėl: viskas, kas gerai, vieną dieną baigiasi: šiuo metu šis skirtumas vėl yra išaugęs. Paskolų eurais pastoviųjų palūkanų norma yra 0,31 procentinio punkto, o paskolų litais – net 1,1 procentinio punkto didesnė nei kintamųjų palūkanų norma.
Ar verta mokėti pastovias palūkanas?
Paprastai pastovios palūkanos būna didesnės už kintamas. Bankai, nustatydami pastovias palūkanas, skaičiuoja, vertina ir prognozuoja, kiek palūkanos gali keistis. Šiandieninio palūkanų skirtumo paskirtis – bankų negautoms pajamoms kompensuoti, jei palūkanos padidėtų.
Jei norite sutaupyti, pastovios palūkanos to negarantuoja. Ilgametė užsienio šalių palūkanų statistika rodo, kad pasirinkusieji pastovias palūkanas per visą palūkanų nustatymo laikotarpį veikiausiai sumokės tiek pat arba net daugiau palūkanų negu tie, kurie pasirinko kintamas palūkanas. Jei palūkanos ilgainiui didėja, šiandien tas, kuris pasirinko pastovias palūkanas, mokės daugiau už pasirinkusįjį kintamas. Kažkuriuo metu jie mokės vienodai, o kažkada anksčiau nustatyta pastovių palūkanų norma bus mažesnė už tuometinę kintamų palūkanų normą. Taigi tiek pasirinkus pastovias, tiek kintamas palūkanas sumokėtų palūkanų suma būtų panaši. Na, o jei palūkanos pradėtų mažėti (gal per pusantrų metų jau pamiršome, bet tai irgi įmanoma), tie, kurie šiandien pasirinko didesnes, pastovias palūkanas, sumokėtų daugiau už pasirinkusiuosius kintamas.
Aišku, bankai irgi gali suklysti: šiandien nustatytos pastovios palūkanos gali būti per mažos, kad kompensuotų nepakankamai įvertintą padidėjimą. Tada paskolos gavėjas, pasirinkęs pastovias palūkanas, išloštų. Tačiau, tie, kurie tikslingai siekia išlošti, turėtų žinoti daugiau negu palūkanas nustatantys bankų specialistai.
Iš tiesų pasirinkus pastovias palūkanas apsidraudžiama, kad jos nesikeis visą palūkanų nustatymo laikotarpį. Kam gali būti svarbu apsidrausti? Tam, kieno paskolos įmoka šiandien sudaro didelę pajamų dalį.
Paskolų gavėjai turėtų įvertinti, ar smarkiai būtų suvaržytos jų finansinės galimybės, jei per artimiausius penkerius metus tektų mokėti didesnes už dabar mokamas pastovias palūkanas.
Tie, kuriems didesnės palūkanos finansinių problemų nesudarys, gali rinktis kintamas palūkanas. Taip pat kintamas palūkanas gali rinktis tie, kurie planuoja paskolą arba didelę jos dalį grąžinti per artimiausius penkerius metus. Jiems nėra tikslo apsidrausti nuo galimo palūkanų normos didėjimo.
Vienose šalyse (Vokietijoje) pastovios palūkanos yra labai populiarios, kitose (Suomijoje) – visiškai nepopuliarios. Dar kitur (Švedijoje) pusės suteiktų paskolų palūkanų norma yra kintama, pusės – pastovi.
Priimant sprendimą dėl palūkanų, svarbu įvertinti: • palūkanų ateities prognozes • pastovių palūkanų dydį, atsižvelgiant į kintamas palūkanas ir jų kitimo prognozes • asmeninius poreikius ir norą apsidrausti arba planuoti pinigų srautus
Prieš priimant sprendimą, kokias palūkanas pasirinkti imant naują paskolą ir ar verta keisti jau turimos paskolos sutarties sąlygas, dera pasidomėti būsimų palūkanų prognozėmis. Per praėjusius 12 mėnesių bazinės palūkanos padidėjo nuo 2,75 proc. iki 4 procentų. Prognozuojama, kad spalio mėnesį palūkanų normos gali būti dar padidintos iki 4,25 procento. Tačiau dėl tolesnės ateities specialistų prognozės išsiskiria: nebesutariama, ar palūkanos bus didinamos, ar mažinamos, ar nesikeis. Todėl rinktis pastoviąsias palūkanas nebe taip naudinga.
Svarbiausia – ne galvoti apie galimą išlošimą, o įvertinti, ar svarbu apsidrausti nuo galimo palūkanų padidėjimo. Svarbu gali būti dėl objektyvių priežasčių (paskolos įmokos atima didelę pajamų dalį, pavyzdžiui, 40 ar daugiau procentų, ir paskolų gavėjas yra finansiškai jautrus net ir nedideliam įmokų padidėjimui) arba dėl subjektyvių (žmogus tiesiog nori būti tikras, kad artimiausius penkerius metus jo paskolos įmokos nesikeis). Gal todėl pastovios palūkanos yra tokios populiarios Vokietijoje.
