Tai gali reikšti, kad tiek pat gyventojų neturi tokių santaupų. Penki tūkstančiai litų – tai maždaug tiek, už kiek vidutinė trijų asmenų šeima, neturinti didelių paskolų, galėtų gyventi tris mėnesius.



Ištikus netikėtiems nuostoliams, galima pasiskolinti. Jei tik yra iš ko pasiskolinti. Galbūt gali paskolinti artimieji, o gal tektų skolintis iš bankų ar kitų kredito įstaigų. Tačiau reikia atminti, kad pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigų šiandien gerokai sunkiau ir brangiau negu, tarkime, pernai. Dar svarbu ir tai, kad dėl nuostolius sukėlusių įvykių ar dėl kokių nors kitų priežasčių sumažėjus pajamoms vienkartinė paskola iškilusių finansinių problemų neišspręstų, o gal sukeltų ir dar didesnių.

Kai kurių nuostolių atvejais finansinių problemų sumažėtų apsidraudus. .Tačiau yra nemažai įvykių, nuo kurių tiesiog neapsidrausi arba tai kainuos labai brangiai. Tokiais atvejais geriau būtų tiesiog turėti santaupų – atsargų nenumatytiems atvejams.

Nustatant, kokio dydžio turėtų būti ši pinigų atsarga, paprastai vertinamos šeimos mėnesio išlaidos. Geresniais laikais, jei situacija darbo rinkoje nuteikia optimistiškai ir šeimoje yra keletas pajamų šaltinių, atsarga gali būti mažesnė – tarkim, trijų mėnesių; jei ekonominė situacija šalyje prastėja, atsarga turi būti didesnė – tiek, kad užtektų šeimai gyventi bent pusmetį.

Nenumatyti atvejai – tai ne tik darbo praradimas, bet ir kitos nenumatytos išlaidos ar netikėti nuostoliai. Tie, kas neturi santaupų ir neturi galimybės pasiskolinti, labiausiai jautrūs: ir mažiems, ir dideliems nuostoliams. Tokiems žmonėms turėti draudimo apsaugą itin aktualu. Na, o tie, kurie turi santaupų, draustis gali tik nuo didelių nuostolių.