Pasiskolink už tris procentus, perskolink už šešis ir trečią valandą po pietų eik žaisti golfo. Ar tikrai viskas bankininkų gyvenime šitaip viliojančiai paprasta? Gal reikėtų pasinaudoti jų patirtimi ir pradėti lengvą gyvenimą?
 

Anekdotinėje situacijoje minima 3 proc. marža, arba kitaip – už indėlius mokamų palūkanų ir už teikiamas paskolas gaunamų palūkanų skirtumas nėra grynasis banko pelnas. Teisė skolinti brangiau suteikiama ir dėl pridėtinės paslaugos vertės– gebėjimo norintiems pasiskolinti rasti norinčius paskolinti. Dalis šių pajamų numatyta galimiems nuostoliams, jei paskola vis dėlto nebūtų grąžinta, padengti. Aišku, bankininkai nori, kad tų nuostolių būtų kuo mažiau, todėl vertina ir riziką, t. y., tikimybę, kad tas, kuris pasiskolino, ypač ilgam laikui ir daug, nesugebės skolos laiku grąžinti. Ši rizika vertinama pagal keletą kriterijų: besiskolinančiojo finansines galimybes (ar turės pakankamai pajamų paskolos įmokoms), turtą (kiek ir kam jis jau yra skolingas, o kiek turi savo turto), užstatą (koks atsarginis būdas bankui susigrąžinti paskolintas lėšas), aplinkos sąlygas, nuo kurių priklauso paskolos gavėjas (šalies ūkio padėtį, situaciją darbo rinkoje, palūkanų normų pokyčius).

 

O ir tiems, kuriems bankas nutaria kreditą suteikti, nutinka tokių situacijų, kai pasidaro sunku vykdyti savo įsipareigojimus. Priežasčių būna įvairių ir ne visos jos priklauso nuo gavėjo. Ne visada numatysi prarastą darbą, pasikeitusią šeiminę situaciją, prarastą sveikatą, padidėjusias palūkanas (ir išlaidas).

 

Na, o kaip kiekvienas iš mūsų vertiname savo riziką? Pagerėjus lūkesčiams dėl ateities, išaugus pajamoms, sumažėjus nedarbui ir palūkanoms, dažnas pagalvoja apie tai, kaip susikurti gražų gyvenimą jau šiandien. Galimybė – skolintos lėšos.

 

Požiūris į skolinimąsi pakankamai sparčiai kinta. Aišku, imant individualiai, žmonių požiūris į skolinimąsi skiriasi – nuomonė labai priklauso nuo amžiaus, socialinės ir finansinės padėties. Akivaizdu, kad jaunesni ir daugiau uždirbantys, turintys paklausias specialybes žmonės yra drąsesni, o vyresni, kurių pajamos kuklesnės, mažiau savimi pasitiki ir į banko skolinamą didesnę sumą žiūri atsargiau.

 

Vis dėlto prieš imdamas kreditą kiekvienas dar prieš ateidamas į banką apsvarsto savo galimybes ir įvertina galimus pasikeitimus. Kalbant bankininkų kalba, vertina savo riziką. Riziką, kad įsipareigojimas grąžinti paskolą bus neįvykdomas, ir tada noras gyventi gražiau atsisuks prieš pačius. Juk skola bus grąžinama ne vienus metus, o kelis dešimtmečius, jei pasiskolinta būstui. Per šį laiką gali nutikti daug įvykių, planuotų ir netikėtų, lauktų ir tokių, kurių mieliau išvengtume. Gimę vaikai, jų studijos, pakeistas darbas, liga ar nelaimingas atsitikimas – kiekvienas jų turi didelę įtaką visos šeimos gyvenimui. Aišku, ir finansinę.

 

Dėl ko labiausiai nuogąstauja žmonės prieš pasirašydami kredito sutartį? Dažniausios baimės priežastys kartojasi. Galima jas sugrupuoti: didės palūkanos, prarasiu darbą, susirgsiu ar susižeisiu. Apibendrintai – negalėsiu mokėti kiekvieną mėnesį kredito įmokų. Kaip išspręsti situaciją ir neleisti, kad nežinomieji užkirstų kelią svajonėms?

 

O jos kaip tik šiuo metu ir auga: palūkanos jau yra didesnės negu prieš trejus metus, nors dar ne taip seniai buvo laikas, kai jos krito. Dabar vidutinė palūkanų norma (kuri taikoma ir anksčiau paėmusiems paskolas, kurių palūkanos kintamosios) viršija 5 procentus. Tikėtina – bent jau taip prognozuoja finansų rinkų analitikai – gali dar šiek tiek padidėti ir artimiausiu metu.

 

Didėjančios palūkanos itin svarbios kreditų gavėjams, ypač tiems, kurie jau anksčiau yra paėmę paskolą ir pasirinkę ne pastoviąsias, o kintamąsias palūkanas. Paskaičiuokime: turinčiųjų daugmaž dabar Lietuvoje vidutinio dydžio – 200 tūkstančių litų – paskolą 30 metų mėnesio įmoka padidėjo per 200 Lt, palyginti su suma, kuri buvo mokama pernai.

 

Ką daryti? Svarbūs aspektai yra keli: paskolų įmokos neturėtų viršyti trečdalio šeimos pajamų. Tada ir su išaugusiomis palūkanomis lengviau „susidoroti“ itin nesuvaržant savo galimybių: pajamos juk irgi turėjo padidėti. O tiems, kam didėjančios palūkanos vis tiek kelia baimę, ją pažaboti galima pasirinkus pastoviąsias palūkanas. Taip, jos didesnės. Tačiau užtikrina vienodą įmoką kelerius metus. Galbūt sutaupyti ir nesutaupysite, tačiau visada žinosite, kiek turite mokėti. O tai ypač svarbu tiems, kurie gauna mažesnes pajamas, ir tiems, kurių pajamų ir įmokos santykis grasina priartėti prie 40 proc. ribos.

 

Beje, turiu pastebėti, kad realiai padidėjusios palūkanos greitai paskatino lietuvius pasiskaičiuoti. Dar prieš dvejus metus į pastoviąsias palūkanas buvo žiūrima skeptiškai, kaip į beprasmį išlaidavimą – tuomet jas rinkosi vos du iš šimto klientų. Šiemet tokių jau trys iš penkių. Mūsų gyventojai mielai priima net ir neseniai peiktas naujoves, jei tik pamato apčiuopiamą jų naudą. Apmaudu tik, kad ne vienam prieš tai dėl nepatiklumo tenka už klaidas susimokėti: pats palankiausias metas pakeisti turimos paskolos palūkanas iš kintamųjų į pastoviąsias, buvo prieš gerą pusmetį (skirtumas tarp pastoviųjų ir kintamųjų palūkanų buvo tik 0,12 procentinio punkto).  

Šiuo metu nuomonė, kad darbuotojų trūksta beveik visose srityse, tiesiog kabo ore. O Lietuvos statistikos departamentas sako, kad pirmą ketvirtį šiemet turėjome 80 tūkstančių bedarbių. Skamba gerokai grėsmingiau negu 5 procentų nedarbas. Įdomumo dėlei – bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo10 tūkst., arba 12,5 procento visų bedarbių. Beje, tai mažiausias rodiklis, koks kada nors buvo.

 

Ką daryti, jei tarp tų 80 tūkst. atsirandame patys? Suprantama, ieškotis kito darbo. Tačiau paprastai tai trunka nuo trijų mėnesių iki pusmečio, jei jūsų specialybė pakankamai paklausi ir rinka laukia naujų žmonių. Kaip verstis šiuo laikotarpiu? Bankas įmokos laukia kiekviena mėnesį. Gerai, jei turite santaupų (deja, SEB Vilniaus banko duomenimis, jei šiuo metu vienas šeimos narys prarastų pajamų šaltinį, dešimtadalis už būsto kreditą galėtų susimokėti vieną mėnesį, ketvirtis – ne ilgiau kaip 3 mėnesius, vos kas septintas – ilgiau).

 

Koks sprendimas? Pirmasis finansinis patarimas: turėti santaupų, kad be pajamų būtų galima išgyventi keletą mėnesių. Galima ir kita išeitis: šį mėnesį SEB Vilniaus bankas pristatė naują paslaugą – kredito įmokų draudimą. Jis skirtas būsto kreditą imantiems žmonėms. Apsidrausti galima penkeriems metams. Jei apdraustasis netenka darbo, susižeidžia, suserga ir dėl to negauna pajamų, jo įmokas už kreditą iki 12 mėnesių dengia draudikas. Vadinasi, sunkiu metu bent jau nereikėtų skaičiuoti, iš kur gauti pinigų bankui.

 

Yra dar viena galimybė – esant būtinybei, atidėti kredito mokėjimo terminą. Tokia galimybe yra pasinaudoję maždaug 3 proc. SEB Vilniaus banko klientų.

Kad lietuviai, prieš imdami kreditą, apsvarsto ir juodžiausius scenarijus, – tikra tiesa. Mes norime turėti nuosavus namus ir jaučiame didelę atsakomybę už savo šeimą. SEB Vilniaus banko duomenimis, šiandien apie 25 proc. klientų, turinčių ilgalaikes paskolas, yra sudarę ir gyvybės draudimo sutartis. Prieš dvejus metus tokių tebuvo apie 5 procentus. Gyvybės draudimas reikalingiausias šeimos maitintojams, kurie turi ne tik finansinių įsipareigojimų, bet ir išlaikytinių. Draudimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip paskolos likutis arba tokia, kad likęs vienas šeimos maitintojas likusią sumą sugebėtų padengti iš savo pajamų. Pasirinkus investicinį draudimą, galima pasinaudoti ir pajamų mokesčių lengvata, o iš per visą laikotarpį sukauptų pinigų – grąžinti likusį kreditą .

 

Deja, apsaugos dažniausiai atsisako tie, kam ji labiausiai reikalinga. Motyvuojama tuo, kad nėra pinigų. Patarčiau vis tiek ieškoti galimybės įsigyti finansinius saugiklius: gal pakanka lėšų apdrausti gyvybę nors pusei paskolos sumos – ir tai jau būtų palengvinimas nelaimės atveju.

 

Kuo gyvybės draudimas skiriasi nuo mano minėto naujo kredito įmokų draudimo? Kalbant labai paprastai, gyvybės draudimas – tai vienkartinė išmoka, kurią jos gavėjai gali panaudoti savo nuožiūra. O pagal kredito įmokų draudimo sutartį nedarbo laikotarpiu draudimo įmonė už jus mokėtų paskolos įmokas bankui. Daugiau informacijos apie šio draudimo sąlygas suteiks banko vadybininkai.

 

Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad kiekvienoje situacijoje reikia vadovautis sveiku protu. Skolintis, ypač skolintis ilgam ir daug – tikrai rizikinga. Tačiau riziką galima (ir reikia) valdyti.